Jau beveik para, kai esu grįžus namo :) taigi grįžimo proga manau baigsis blogo pildymo darbai :)
Vokietijoje norėjosi dar pasilikti bent savaitei ir pailsėti, bet taupumo sumetimais grįžau anksčiau :) Paskutinė savaitė buvo siaubinga. Reikėjo daug mokytis, nes turėjau egzaminus pirmadienį, antradienį ir trečiadienį, o vakarėlių semestro baigimo bei išleistuvių progomis tik daugėjo, tad nėra labai keista dėl to, kad neišlaikiau paskutiniojo egzo… tik gaila, kad dbr neaiški ateitis dėl to :) bet tikiuosi, kad paaiškės kas nors ir nelabai skausmingai studijų atžvilgiu Lietuvoje. Durnių motina viltis, o motinos savo vaikus myli :)
Įspūdis apie gimtus namus keistas… kažkaip atrodo viskas pažįstama, bet ir svetima :) atrandu naujus kampus ir vis paklausiu, ar čia taip buvo prieš išvažiuojant, ar čia kažką naujo tėvai įsigijo :) Vienu žodžiu esu plaukiojanti ir vis dar nesugebus išsipakuoti lagaminų :) įdomu kiek dar ilgai tokia nesigaudanti būsiu :)
Rodyk draugams
Žiūriu, kad jau seniai rašiau blogą. Kadangi spaudžia mokslai, nelabai kur keliauju toliau už Erfurto ribų, tad peržiūrėjau darytas foto ir nusprendžiau šį bei tą apie vokiečius ir pramogas aprašyti :)
Studentų streikas
Vokietijoje, tiksliau Erfurte prieš keletą savaičių teko stebėti Tiuringijos žemės studentų streiką :) Na jie lyg ir sreikavo visą savaitę. Buvo įsirengę buveines prie Fachhochschule (lietuviškai būtų kolegijos atitikmuo ir joje aš studijuoju) ir Erfurto universiteto. Prie universiteto studentai gyveno smagiai, buvo pasistatę palapines, kolonkes ir laisvalaikiu gulėdavo hamakuose. A, studentai čia streikavo prieš norimą įvesti mokestį už studijas, kuris būtų lyg ir 500 eurų pusmečiui. Na jie nesupranta, kodėl tiek turėtų mokėti, tiksliau iš vis mokėti, jei užsienyje gali studijuoti nemokamai ir tokių pinigų jie neturi.
Galvojau, kad čia bus rimtas streikas, na su triukšmais, muštynėm ar kažkuo panašiu, bet… dieną nieko nematyto nebuvo, tik visur skelbiama, kad tramvajai dėl streiko važinėja nereguliariai (nors važinėjo kaip visada) ir jau svarbiausią dieną visi studentai, norintys ir nenorintys streikuoti vakare galėjo linksmai sau švęsti kolegijos kieme, kur laisvai liejosi alus, muzika ir kitos pramogos. Beje, po kelių dienų tą patį galėjo daryti ir univero kieme.
Čia taip svarbiausią streiko dieną atrodė kolegijos kiemelis, kuris nepasižymėjo studentų gausa:
Išvada aiški: Lietuvoje studentai rimčiau buvo nusiteikę, kai rudenį Vilniuje VGTU rengė streiką, va ten tai buvo žmonių, o Erfurte tik balius vietoje rimto streiko. Čia nebent tik vokiečiams pavyko kažką daugiau laimėti nei lietuviams.
Ekskursija Erfurte
Beveik prieš porą savaičių, paskutinės paskaitos proga apturėjom ekskursiją įstaigoje, kuri organizuoja viešąjį transportą Erfurte. Toje įstaigoje dirba mūsų vienas dėstytojas. Jis mus pasitiko labai gražiai, su kava ir 5 rūšių pyragais. Tik kažkoki vokiečių studentai nesmalsūs - atėjo ten jų labai mažai. Na bet ekskursija buvo visai nieko, aprodė dėstytojas mums kaip remontuoja, išmontuoja ir vėl sutveria tramvajus. Žinoma, matėm ir senų tramvajų. Dar pas juos pilna visokių tramvajų skirtų vakarėliams, ekskursijoms, ar šiaip dovanotų iš kitų miestų. Ekskursija būtų buvus iš vis smagi, jei būčiau supratus apie ką kalba, nes tą dieną galva neitin veikė - kažkaip po daug laiko buvo sunku vėl 6 h keltis :)
Ekskursijos pabaigai dėstytojas buvo mums paruošęs dar vieną atrakciją, tai kelionę šiuo tramvajum:
Čia šio tramvajaus vidus:
Vokietė pagyrė, kad sėdynės patogesnės nei naujuose tramvajuose :) A, pas vokiečius viešam transporte būtina spausti mygtukus, kai sugalvoji, kad tau toje stotelėje reiks išlipti arba kad apskritai atidarytų duris. Tai šiame sename tramvajuje šia funkciją atlieka tos odinės virvės viršuje - ją patraukus, suskamba skambutis, ir vairuotojas turėtų sostoti :) Kelionė juo visai patiko, mat anksčiau dažnai matydavom ekskursijas, o čia pavežė ir nemokamai. Visi žmonės, ypač vyresnio amžiaus labai žiūrėdavo, mojuodavo ir fotkindavo :)
Keistumai Erfurte
Atvykus į Erfurtą, na apskritai į Vokietiją, buvo įdomu stebėti kaip žmonės rengiasi, koki jų įpročiai ir panašiai, nes tiek daug visko buvau prisiklausius. Tad aprašysiu keletą, dalykų kurie labai stebindavo.
Pirmiausiai tai vokiečių vaikai. Siaubingesnių vargu ar dar kada sutiksiu. Viešam transporte jie rėkia ištisai, na labai retai pasitaiko ramių. Pas juos ramių tikriausiai tiek, kiek pas mus taip rėkiančių. Smagiausia dalis būna, kai jie rėkia, o tėvai visiškai nekreipia dėmesio, nei pakelia, nei ramina, tiesiog nulis emocijų.
Dar vokiečiai ilgai vaikus vežioja vežimukuose. Čia vienas peraugusio vaiko pavyzdys:
Bet čia dar nedidžiausias, kokį tekę matyti :) Jie vaikų vežiojimui turi tokius didelius vežimus, kuriuose kartais tupi po du vaikus, ne dvynukus jei ką :) Vežimai tiems vaikams ryškiai būna per maži, tai kojos netelpa, tai atlošas per pusę nugaros baigiasi.
Gaila, kad neturiu fotkės, bet dar keistoki vaikų dviračiai čia. Na jie be pėdalų, vaikučiai jais važiuodami visada spiriasi kojomis, beveik kaip paspirtukai, tik kad jie sėdi. Triratukų per 4 mėn Vokietijoje gal mačiau porą. Na tie dvirtukai nėra blogi, nes jais išmoksta išlaikyti lygsvarą, bet vistiek vargingai atrodo. Daugiausiai jie būna mediniai, tai primena lietuvišką pasakymą: “Sunki vaikystė, mediniai žaislai prie lubų prikalti”.
Dar vokiečių vaikučiai nelabai gražiai parduotuvėse elgiasi. Nors pardėse visi vaikai nevaldomi :D bet geriausia ką teko čia matyti, tai kai keletas vaikų pardėje žaidė su plaukų putomis, na ima iš lentynos, laksto po pardę ir purškia jas į kairę ir į dešnę bei vienas ant kito. Nei pardavėjai, nei tėvai nieko nesako, bet geriausia kad vienas iš tų vaikų buvo su sulaužyta koja, tai numetęs ramentus ir laksto sau :)
Na o suaugę žmonės Erfurte įdomiai puošia savo plaukus.
Pora pavyzdžių:
Moterys įvairaus amžiaus mėgsta dažyti savo kirpčius. Populiariausios spalvos ružava, raudona, žalia, mėlyna, geltona. Galima sakyti visos vaivorykštės spalvos :) Dažniausiai tai jos daro pačios, nes neretai galima jas sutikti tokios pat spalvos grifka ir rankų pirštais. Dar dažnai pasitaiko pasipuošusių sintetinėmis ryškiaspalvėmis sruogomis,
Savaitgalis
Kaip ir jau esu minėjus, tenka mokytis, tad nuo mokslo geriausia atsipalaiduoti lankant vakarėlius, kurie būna barako kieme.
A, beje, ketvirtadienį jau laikiau savo pirmąjį egzaminą Vokietijoje. Gavau berods 73 balus iš 100, bet dar turėtų pakilti balas :) Egzaminas buvo žodžiu, tardė neilgai, apie 30 min. Sėdėjom dviese, egzaminavo irgi du :) Gerai, kai čia egzaminas žodžiu, tai tiesiai klausia pas vieną studentą, o ne kaip tekę susidurti Lietuvoje, kad sakykit, kuris daugiau žinot ar pirmas sugalvojat. Buvo nelengva ir gan baisu, bet svarbiausia, kad išlaikiau :)
Toliau apie vakarėlius. Šį savaitgalį jų buvo net per daug: penktadienį vyko ruso gimtadienis, šeštadienį amerikiečiai šventė savo Nepriklausomybės dieną. Rusų balius buvo smagus, daug kas prisigėrė, grojo muzika, žmonės šoko, linksminosi. Namo aš grįžau apie 5 h ryte, bet kantriausi viską sutvarkę parėjo 8 h. Šis balius buvo ypatingas tuo, kad kitaicai iškvietė policiją… O pabaigoje linksminomės 6 lietuviai, rusė, kazachstanietis ir vienas vokietis. Pamatę policiją, mes visi pabėgom :D na lietuviškas mentalitetas. Policija nieko nepešus ir nesupratus, kaip patekti į barako vidų išvarė atgal, pasakius, kad grįš kitą dieną. Na ji savo pažadų laikėsi, grįžo į amerikiečių balių, bet tada jau niekas nebėgo :D O ji gražiai pažiūrėjo, kaip amerikonai žaidžia, užsirašė rengėjų pavardes ir išvažiavo pasakius, kad jei atvažiuos dar kartą, teks skirstytis :) Smagiausia buvo, kad net vokiečiai sakė, kad rusų/lietuvių balius buvo daug geresnis nei amerikiečių :D net vienas pagyrė “Rytų bloką” :)
Na sekmadienį tiek šventus susirinkom stipriausi lietuviai 21 h Lietuvos laiku giedoti himną. Viską atlikom kuo šauniausiai, repetavom, nufilamvom. Dabar laukit to žymiojo filmo, gal įdės ir mus į jį :) Aišku, po tiek balių vangokai mes ten pagiedojom, bet juk svarbiausia geri norai :)
Rodyk draugams
